Spauda rašo:

Šių metų pradžioje „Sodros“ pranešimus apie įtraukimą į pensijų kaupimą gavo 59,7 tūkst. žmonių. 17,4 tūkst. jau atsisakė jame dalyvauti, o apie 42 tūkst. gyventojų dar nepriėmė sprendimo. Kaip teigia asmeninių finansų konsultantas, dažniausia priežastis, dėl kurios atsisakoma kaupti pensijai, yra platūs informacijos labirintai, kuriuose pasiklystama.

„Kaupti ar nekaupti pensijai – individualus sprendimas. Vieniems kaupimas yra reikalingas ir naudingas, o gal netgi būtinas, o kitiems – tikrai ne. Man kyla klausimas, ar tie, kurie dar nepriėmė sprendimo, apskritai žino, jog turi galimybę atsisakyti? Arba, kad jie yra įtraukiami į pensijų kaupimą? O ar tie, kurie atsisakė, priėmė apgalvotą, apskaičiuotą ir sau argumentuotą sprendimą? Būtina atkreipti dėmesį, kad žmonės nebūtinai turi atsisakyti. Tarp tų 42 tūkst., norėčiau tikėti, kad yra tokių asmenų, kurie jau pasidomėjo ir priėmė sprendimą neatsisakyti kaupimo. Tačiau tendencijos rodo ką kitą – didelė dalis tik vėliau suvokia, jog yra įtraukti į II pakopos pensijų kaupimą. Dažnu atveju, kelio atgal nebeturi“, – teigė „iFuture INVESTMENTS“ valdybos narys Vytautas Stanslovas.

Kam verta kaupti pensijai, o kam – nebūtina

Anot patyrusio finansų konsultanto, dažniausia priežastis, dėl kurios atsisakoma kaupti pensijai – platūs informacijos labirintai, kuriuose pasiklystama. Tačiau labai svarbu, kad atsisakymas arba neatsisakymas ne visais atvejais yra naudingas arba nenaudingas. Tie, kurie jau atsisakė, bet kada gali pradėti kaupti, o tie, kurie nepriims sprendimo iki birželio 30 d. ir bus įtraukti į kaupimą, pagal dabar galiojančią tvarką, kelio atgal nebeturės. Atsisakyti kaupimo naudinga daliai žmonių – tiems, kurie turi sukaupę kapitalą, tiems, kurie iš kartos į kartą paveldi didelį kapitalą, kurie gauna dideles arba itin dideles pajamas ir sugeba dalį pajamų atsidėti ateities poreikių tenkinimui, lėšas investuoja ir generuoja pelningumą, turi aiškų finansinį planą ir ateities finansinį tikslą.

V. Stanslovas kaupti pensijai rekomenduoja asmenims, kurie gauna mažas ar vidutines pajamas. Vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonių, turinčių sukauptą mažą stažą, prognozuojama, kad ir pensija bus maža. Taip pat kaupti naudinga žmonėms, ilgą laiką dirbantiems arba planuojantiems dirbti pagal verslo liudijimą ir / ar individualią veiklą. Ekspertas atkreipia dėmesį į tuos, kurie gyvena „nuo algos iki algos“ ir neturi galimybės bent dalį savo gaunamų pajamų tinkamai atsidėti, investuoti. Taip pat V. Stanslovas akcentuoja ir tuos, kurie galvoja, kad sukaups kapitalą patys, iš kurio oriai gyvens pensijoje, bet to dar nepradėjo daryti, nes vis atranda „svarbesnių“ finansinių poreikių.

Kiekvieno situacija – unikali, dėliojant žmogaus finansinį planą, jis nuolat būna skirtingas ir individualus, o tai lemia daug veiksnių – gaunamos pajamos, amžius, stažas, finansiniai poreikiai ir įsipareigojimai, turimas sukauptas kapitalas ir netgi finansų valdymo įgūdžiai. „Pensijų kaupimo pliusai – sukauptos lėšos yra paveldimos, sukauptas turtas pensijos fonde garantuoja didesnį pensijos dydį, lėšos yra investuojamos ir ilguoju periodu gali duoti didelės investicinės naudos, įstatymu nustatytas mažas turto valdymo mokestis – 0.5 proc., valstybės subsidija, subalansuoti gyvenimo ciklo fondai. Taip pat yra ir minusų – kapitalo likvidumas anksčiau laiko, investavimo rizika tenka pačiam pensijų kaupimo dalyviui“, – sakė asmeninių finansų ekspertas.

Sukaupti galima dešimtis tūkstančių

Sprendžiant, ar norite kaupti pensijai, ekspertas pataria susidėlioti asmeninį finansinį planą, o tik tada priimti sprendimą – reikia ar nereikia kaupti. Jeigu priimamas sprendimas, kad nereikia, galima to atsisakyti iki birželio 30 d. prisijungus prie www.sodra.lt savitarnos „Gyventojams“. Jeigu priimamas sprendimas nekaupti, tokiu atveju, visada rekomenduojama apsvarstyti alternatyvas. Pavyzdžiui, trečią pakopą, investicinį draudimą ar kitus investavimo įrankius. Įmokos apskaičiavimo formulė yra: 3 proc. + 1,5 proc. 3 proc. apskaičiuojami nuo mėnesinio („ant popieriaus“) darbo užmokesčio, pavyzdžiui, 1 tūkst. eurų. Tokiu atveju, darbo užmokestis prieš mokesčius yra lygus 30 eurų įmokai į II pakopos pensijų fondą. Kaupiantiems 1,5 proc. valstybės paskata apskaičiuojama nuo užpraeitų metų vidutinio darbo užmokesčio. 2024 m. lygi 27,04 eurams. Valstybės paskata kiekvienais metais yra perskaičiuojama ir fiksuota visiems pensijų kaupimo dalyviams. Šiuo pavyzdžiu, bendra įmoka yra 57,04 eurai per mėnesį. Sukauptą kapitalo sumą sudaro daug dedamųjų – įmokos dydis, valstybės subsidijos dalis, vidutinė fondo investicinė grąža, mokesčiai. Galioja tendencija, kad kaupiama 40 metų, visą laikotarpį gaunamas 1 tūkst. eurų (prieš mokesčius) darbo užmokestis, o vidutinis darbo užmokestis nekyla. Tokiu atveju, mėnesinė įmoka į pensijos fondą su valstybės paskata sudaro 57,04 eurus. Fondo valdymo bendrovės investicinė 4 proc. grąža garantuotų sukauptą kapitalą – apie 87 tūkst. eurų sumą. Jeigu bendrovės vidutinė metinė investicinė grąža 6 proc., sukauptas kapitalas gali siekti ir 146 tūkst. eurų. Žinoma, reikėtų vertinti tai, kad darbo užmokestis didėja, tuo tarpu ir valstybės paskata auga, todėl sukauptas kapitalas taip pat augs. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, ar pensijų kaupimo dalyvis domisi ir prižiūri savo II pakopos pensijų fondą, ar keičia fondo valdytoją to prireikus. Tam rekomenduojama pasikonsultuoti su šios srities specialistais. Būtina žinoti, kad „Sodra“ nusprendžia už gyventoją – pensijų fondo valdymo bendrovė yra parenkama automatiškai, tačiau kiekvienas dalyvis turi teisę pasirinkti ir pats. Jeigu parinkta bendrovė nepatinka, ją galima pakeisti kreipiantis į tą bendrovę, kurioje norima turėti savo pensijos fondą. „Rekomenduočiau prieš pasirenkant fondą paanalizuoti Lietuvos banke viešai deklaruojamą visų pensijų fondų grąžą – https://www.lb.lt/lt/pf-veiklos-rodikliai arba pasitarti su konsultantu, kuris šią analizę padės atlikti ir paaiškinti. Tokio pobūdžio konsultacijos dažniausiai yra nemokamos. Skaičiuojantiems į ateitį galiu pasakyti, kad pagal dabartines sąlygas, jeigu asmuo turi 35 metų darbo stažą, visą laikotarpį uždirbo vidutinį darbo užmokestį (VDU), nedalyvavo II pensijų pakopoje – jo pensijos dydis bus apie 495 eurai per mėnesį“, – patarė ekspertas.

Kaip galima atsiimti sukauptas lėšas?

Jeigu asmuo dėl vienokių ar kitokių priežasčių nedirba, neturi draudžiamųjų pajamų, tą laikotarpį VSD įmokos nemokamos ir įmokos už II pakopos pensijų fondą neskaičiuojamos. Verta paminėti, kad mamos ar tėčiai, kurie yra vaiko auginimo atostogose 1,5 proc. valstybės skatinimą gauna visų atostogų metu. Kaip prabrėžia V. Stanslovas, dažnam kyla klausimas, o kas gali pasiimti pensijų fonduose sukauptus pinigus ir kada tai galima padaryti. Šiuo metu žmonėms, sukaupusiems iki 5 tūkst. 403 eurų (ši suma kas tris metus indeksuojama), lėšos išmokamos vienkartine išmoka. Sukaupusiems nuo 5 tūkst. 403 iki 10 tūkst. 807 eurų mokamos periodinės išmokos. Jeigu sukaupta nuo 10 tūkst. 807 iki 64 tūkst. 841 eurų suma, tada pasirenkama viena iš trijų pensijos anuiteto rūšių, lėšos mokamos pagal pasirinkto anuiteto tvarką. Suma, viršijanti 64 tūkst. 841 eurų – išmokama tik vienkartine išmoka. Kaupti pensijai kviečiami visi nekaupiantys asmenys, jaunesni nei 40 m. amžiaus, sausio 2 d. dirbę pagal darbo sutartį arba pagal individualią veiklą / verslo liudijimą, yra mažosios bendrijos arba individualios įmonės savininkai ir tie, kurie prieš trejus metus atsisakė kaupti.

Vytautas Stanslovas, „iFuture INVESTMENTS“  valdybos narys