Startuojame su nauju įmonės projektu „Patarimai lyderiams“. Nusprendėme pasidalinti tais principais, kuriuos naudojame savo versle ir, mūsų nuomone, tai atneša sėkmę. Šis straipsnis yra pirmasis ir jis skirtas verslo savininkams ar komandos lyderiams, taip pat „iFuture Investments“ vadovams bei kitų įmonių vadovams, ar žmonėms, norintiems kurti savo verslą. Nuoširdžiai tikiu tuo, kad naudojantis šiais principais galima susikurti sėkmę ir palikti po savęs kažką gero visuomenei. Nieko iš to, ką skaitysite, asmeniškai aš ar mūsų komanda nesugalvojome, tiesiog išsirinkome gerą šaltinį, išmokome, pritaikėme ir gavome norimą rezultatą. Geriausiu atveju esu vertėjas, kuris stengiasi sudėtingus dalykus pateikti Jums kuo paprasčiau. Ir, pasišaipant iš savęs, noriu pasakyti, kad pirmasis straipsnis, ko gero, bus pats sudėtingiausias. Visa kita bus paprasta, tačiau manau, kad čia pajausite, ar tai Jums, ir ar verta skaityti kitus straipsnius.
„Įdiegti Meilę į savo verslą ar veiklą“ – ką tai reiškia ir kodėl tai gyvybiškai svarbu?
Kad atsakytume į šiuos klausimus, pirmiausia turime identifikuoti, kaip apskritai mes suprantame pasaulį, gyvenimą ar gamtą. Užduoti sau esminius klausimus, kuo aš iš tiesų tikiu? Jeigu remtis tik į tai, ką mes vadiname mokslu, ar tiksliau akademikais, išvada kol kas yra ta, kad gyvename mechaniškame pasaulyje, kuriame vyrauja atsitiktinumai. Versle didžioji dalis žmonių mato sėkmę panašiai: „Jam / jai pasisekė“, „Jis / ji buvo vietoje ir laiku“. Ir kaip žinome, statistiškai didžioji dalis naujų verslų nepasiekia sėkmės ir bankrotuoja. Asmeniškai turėjau didelių verslo nesėkmių, kurios neigiamai palietė ne tik mane ir mano šeimą, bet ir partnerius bei klientus. Nebegalėjau sau leisti padaryti dar vienos didelės klaidos ir buvau priverstas arba pasiduoti, arba keisti savo požiūrį ir planą. Nuoširdžiai tikiu, kad būtent šis pasikeitimas padėjo man pasiekti sėkmę ir eiti miegoti ramia sąžine, žinant, kad partneriais ir klientais iš mano pusės yra pasirūpinta geriausiai, kaip galiu. Kai einu miegoti ramia sąžine ar lengva širdimi, atsikeliu ryte kupinas laimės ir entuziazmo ir tokia būsena sukuria norimus veiksmus ir rezultatus. Pakeistas požiūris buvo apie tai, jog gyvenimas nėra mechaniškas ir atsitiktinis. Atsitiktinumais mes paaiškiname tai, ko dar nesugebame suprasti. Gyvenimas ar gamta yra kur kas pažangesnis nei mūsų dabartinis supratimas, mes dar labai daug ko nesuprantame, tiek aplinkoje, tiek savyje ir, manau, tai akivaizdu. Taigi kodėl nepažiūrėti į gyvenimą kitaip? Galbūt gyvenime egzistuoja tam tikri dėsniai, ar kažkokia mums iki galo nesuprantama jėga kiekviename atome? Tai žinoti galime tik savo patirtimi, todėl aš tiesiog rekomenduoju apie tai pagalvoti.
Pradėkime nuo šio dėsnio, kuris daugeliui yra tūkstantį kartų girdėtas, o kiti jį vadina auksine taisykle – „Duok kitam tai, ką nori gauti pats“. Arba „Gauni tai, ką duodi“. Tai yra ir šio straipsnio mintis – „įdiegti Meilę į savo verslą ar veiklą“. Man buvo sunku suprasti auksinę taisyklę iki kol nesupratau, kad turiu rasti balansą tarp savęs (savanaudiškumo) ir aplinkos (geranoriškumo). Neaiškumas buvo tame, kad kaip aš galiu duoti kažką, ko neturiu pats. Na, pavyzdžiui, jeigu aš nemyliu savęs, tai ir meilė kitiems bus iškreipta. Bet kai supratau, kad man pačiam reikia būti laimingu, jeigu noriu dalintis laime, viskas iš esmės pasikeitė. Kaip paradoksalu, kad mažas pasikeitimas mąstyme ar gyvenimo suvokime gali atnešti tokį didelį pasikeitimą rezultatuose. Paprasčiausiai, kaip tai galiu apibrėžti, tai raskite balansą tarp savęs (norėti gero sau) ir aplinkos (duoti gerą kitiems). Jeigu mes nueisime į vieną ar į kitą pusę, tikėtina, sėkmės mes tame kelyje nerasime. Sėkmę turiu omenyje ir finansinę, ir dvasinę (laimės ir meilės jausmas). Laimės ir meilės jausmas be pinigų nėra sėkmė. Dvasiškumas, ignoruojant materialų pasaulį, nėra dvasiškumas, tai labiau psichologinė liga, kai dėl patirto skausmo tu bėgi nuo pasaulio, tik priklausomybė alkoholiui ar seksui pasikeičia į vadinamą „dvasiškumą“. Žmogus negali būti dvasingas, jeigu jis visada bėga nuo fizinio pasaulio ir aplinkinių žmonių. Žinoma, gyvenime turi būti momentų, kai mes atsitraukiame nuo visų ir visko, kad suprastume, kas mumyse vyksta ir pasikeistume, bet tai laikini momentai ir užsidarymas savyje negali būti vieninteliu egzistavimo moduliu.
Manau kvaila man būtų dalintis patarimais, ką Jums daryti dėl savęs, Jūs tai už mane žinote ženkliai geriau. Geriau Jums patarsiu, ką galite duoti aplinkiniams, į ką atkreipti dėmesį ir kokią naudą tai atneš Jums. Patarimas būtų toks – nenorėkite naudos tik sau ir savo šeimai, pagalvokite giliau apie tai, ką gero galite padaryti partneriams, darbuotojams, klientams, visuomenei.
Kas Jums yra „Kurti vertę“ (Meilė)?
Verslininkas kuria vertę visuomenei kurdamas darbo vietas ir produktą ar paslaugą, bet tai dar negarantuoja sėkmės, todėl galima pažiūrėti į tai kiek giliau. Tik Jūs žinote, ką galite duoti, kokią vertę galite sukurti. Kiekvienas iš mūsų turi skirtingus talentus ir nėra geresnių ar blogesnių talentų. Mieli skaitytojai, esate labai visuomenei reikalingi su tuo, ką jau turite. Pradžiai labai svarbu yra nuodugniai išsiaiškinti savo tikruosius motyvus. Aš turiu „stebuklingus“ klausimus sau. Kuo dažniau aš juos užduodu, tuo geriau suprantu save ir tuo labiau keičiuosi, gyvenimas tampa paprastesnis ir malonesnis. „Koks yra mano tikrasis motyvas?“; „Ar tikrai darau tai dėl kitų, o ne dėl savęs?“; ir „Kaip jautėsi žmonės, (ką palikau po savęs) su kuriais praleidau laiką ar bendravau šiandien?“. Jeigu mes darome gerą darbą visuomenei, o su aplinkiniais žmonėmis elgėmės, švelniai tariant, negražiai, mes iš tiesų nieko gero niekam nedarome. Tai labai svarbu suprasti. Tai tik mūsų baimės mus apgauna ir įtikina, kad esame geri žmonės. Kuo daugiau aš skyriau laiko asmeninei analizei, tuo labiau save iš tiesų pažinau. Aš galvodavau, jog esu labai geras žmogus, tuo metu būdamas niekšu ir egoistu, gyvenančiu pagrinde iš baimės ir noro įtikti kitiems. Tikėtina, kad užduodant sau šiuos gilius klausimus reguliariai ir atsakant su nuoširdumu, Jūs pamatysite kokie „geri“ iš tiesų Jūs esate ir kiek nepatogumo, skausmo, ar blogų emocijų sukeliate aplinkiniams kasdien. Paskui juk tai gauname atgal iš gyvenimo. Iš pradžių tai gali kiek šokiruoti, bet tik tai gali vėliau išlaisvinti. Analizuokite savo tikruosius motyvus dideliuose verslo projektuose ir mažuose dalykuose, būkite maksimaliai atviri su savimi. Pavyzdžiui, ar buvote mandagus ir geranoriškas ten, kur tą dieną apsilankėte, ar palikote kažką gero, ar bent nepadarėte dar blogiau nei radote? Ar buvote pakankamai įžvalgus? Ar prieš duodamas kažką gero žmogui paklausėte, kaip jis jaučiasi ir ką išgyvena, ir ar girdėjote, ką jis atsakė, ar žinote, ko iš tiesų jam reikia?
Kas atsitinka, kai duodame kažką iš tiesų gero aplinkai? Pasikartosiu, tiek visuomenei, tiek sutiktam žmogui. Visų pirma ir svarbiausia – pradedame labiau mylėti save, širdis pasidaro lengva. Pradedame labiau mylėti savo verslą ir tai pastebi ir kartoja darbuotojai. Kai iš tiesų mylime save, mums nebereikia niekam nieko įrodyti ar kažkam įtikti. Senos baimės ar gyvenimo stabdžiai mūsų jau nebeveikia, kai turime tikrą meilę sau. Meilė sau leis mums oriai iškentėti sunkius laikus ir paimti iš jų visą naudą, o naudos sunkumuose nebaejotinai yra. Sunkumai – tai momentai, kai žmogus (lyderis) auga labiausiai. Taip pat meilė padės neprisikurti nereikalingų sunkumų, kartoti skaudžią gyvenimo pamoką kelis kartus, nes juk visada su meile pridarysite mažiausiai žalos. Tačiau, kaip jau rašiau, neturėsime tikrosios meilės sau, jeigu iš tiesų nemylėsime kitų žmonių. Savo Širdies mes niekada neapgausime, ir atsiradusios skylės niekuo neužkimšime, medikamentų be šalutinio poveikio taip pat kol kas nuo to nėra.
Ir nepamirškite kitos pusės – norėti ir kurti vertę ar naudą Sau. Jeigu nenorėsime gero patys sau, tada ir kitiems nieko gero negalėsime duoti. Tada pastebėsite, kad atsitinka ir dar vienas dalykas, pasireiškia kitas gyvenimo dėsnis, jis skamba šiek tiek mistiškai – „trauki išorėje tai, kas esi viduje“ arba „pjauni tai, ką pasėjai“. Vėlgi, patikėjau tada, kai patyriau tai savo gyvenime. Kai esame laimingi (meilė sau), gyvenime pradeda sektis. Ateina tinkamos idėjos, tinkami žmonės, tinkamos aplinkybės ir kai kurie darbai bei projektai sėkmingai pasidaro be didelių sunkumų ar pastangų. Žmonės eina paskui tokį lyderį. Mes ir toliau lipame į kalną, bet atsiranda toks jausmas, kad pats kalnas mums padeda į jį lipti. Tai nėra tik mano pamąstymai ar jausmai, tą patį rodo ir gyvenimas ar rezultatai. Aš nesakau, kad nereikia dirbti, sakau tik tai, kad darbas duoda geresnius rezultatus ir tampa ženkliai malonesnis. Čia, vėlgi, tas pats klausimas – tai atsitiktinumas ar dėsningumas? Ar įmanoma apskritai atsakyti į šį klausimą? Kai esi lyderis, turi rasti į ką atsiremti, ypatingai sunkiais laikais. Per daug priklauso nuo lyderio, kad lengvabūdiškai į tai žiūrėtume. Be pamato (kur atsiremti) mus nupūs pirmas stipresnis vėjas, todėl rekomenduoju tai giliai ir kruopščiai apmąstyti ir patiems pasidaryti išvadas.
Tikėti atsitiktinumais ar nihilizmu man asmeniškai nepavyko, todėl renkuosi remtis į gyvenimo dėsnius, pasitikėti jais ir nepanikuoti, kai ateina sunkūs laikai. Tik taip pavyksta išlaikyti ir demontruoti stiprybę, tikėjimą, aukštas vertybes ir darnų darbą, net kai aplinkui siaučia uraganas. To iš lyderio reikia komandai, klientams ir visai šaliai bei jos ekonomikai. Patariu nenuvertinti Meilės, tai technologija, kurios mes dar iki galo nesuprantame. Meilė visada turi būti aukščiau visko, o Tiesa jos dešinioji ranka (ne atvirkščiai). Mąstant dar šiek tiek giliau, pagalvokite ir apie mirtį, tiksliau apie pasiruošimą jai. Senovės egiptiečiai tikėjo, kad po mirties žmogaus širdis keliauja ant svarstyklių ir neturi būti sunkesnė už plunksną. Paprastais žodžiais tariant, mirti su ramia sąžine, be didelių apgailestavimų. Kuo anksčiau pradėsime tam ruoštis, tuo didesnę įtaką tam turėsime. Deja, mūsų visuomenėje žmonės pradeda apie tai galvoti per vėlai, kai pakeisti kažką jau yra beveik neįmanoma. Arba galite gyventi su tikėjimu, kad Dievo ar kažkokios vienijančios jėgos (dėsnių) visatoje neegzistuoja ir viskas yra atsitiktinumai bei neturi jokios prasmės, o po mirties sąmonės nebelieka visiškai. Abiems atvejais reikia tikėjimo, įrodymų dar nėra. Įrodymus galite rasti nebent su asmenine patirtimi gyvenime. Nieko Jums neperšu ir nieko nepardavinėju, tiesiog su meile dalinuosi savo įžvalgomis ir patirtimi, nes manau atsiras žmonių, kurie čia ras sau vertės.