Nuo ko priklauso mūsų rezultatai? Atrodo atsakymas yra labai paprastas – nuo mūsų veiksmų. Galima taip atsakyti ir judėti toliau, bet rekomenduočiau paanalizuoti šį klausimą giliau. Taip, mūsų rezultatai priklauso nuo mūsų veiksmų, bet nuo ko priklauso mūsų veiksmai? Daugiau nei dešimtmetį buvau pardavimo grupės vadovas ir išmokau vieną svarbų dalyką, du žmonės darydami beveik tuos pačius veiksmus dažnai turi kardinaliai skirtingą rezultatą. Tikrasis atsakymas mano nuomonė slypi mūsų „programoje“, kuo mes tikime apie save ir pasaulį. Ir šią informaciją mes komunikuojame aplinkiniams žmonėms, norime to ar nenorime. Dažnai net ne žodžiais, o laikysena, intonacija ir t.t. Klientai neperka iš pardavėjų, kurie pasąmoningai tiki, kad yra nevykėliai arba netiki parduodamo produkto nauda. Neverbaliai mes perduodame daugiau informacijos nei žodžiais, todėl net ir kalbant tokį patį tekstą du pardavėjai turės skirtingą rezultatą. Iš mūsų savęs ir pasaulio suvokimo (įsitikinimų) kyla mintys, o emocijos mums parodo apie ką iš tiesų galvojame. Galima galvoti apie pinigus, bet, jeigu jaučiamės blogai, vadinasi galvojame ne apie gausą, o pinigų trūkumą. Jeigu dažnai jaučiatės prastai, pasirinkite kitokias mintis ir įsitikinimus. Čia Jums padės knygos, mokymai ir / ar žmonės, kurie turi tai, ko norite Jūs. Jeigu skaitysite / mokysitės / stebėsite tinkamus žmones reguliariai ir ilgą laiką, Jūsų „programa“ (pasąmoniniai įsitikinimai) persirašys į kitokią, kuriančią gausą. Tada ateis natūraliai kitokios mintys, kitokie situacijos apibrėžimai, kitokie planai. Emocijos – tai tarsi mūsų „navigacijos sistema“. Kaip aš jaučiuosi dažniausiai, man parodo, kokia „programa“ pas mane veikia ir kokius rezultatus man atneš veiksmai. Kuo aš tikiu ir apie ką galvoju dažniausiai, taip ir jaučiuosi. Stebint savo emocijas galima geriau suprasti, kuo iš tiesų mes tikime ir apie ką iš tiesų mes mąstome. Svarbu suprasti, kad jeigu jaučiamės „blogai“ (emocijos rodo, kad tikime ar mąstome apie tai, ko nenorime), veiksmai neduos norimo rezultato. Jeigu žmogus vargšas savo mintyse ir įsitikinimuose, joks darbas nepadarys jį turtingu išorėje. „Kaip danguje, taip ir žemėje, kaip viduje, taip ir išorėje.“

Jeigu reikėtų išrinkti vieną patarimą, kurį sako didžiausią daugumą labai sėkmingų žmonių, tai būtų toks: „Reikia mylėti tai, ką darai“. Norint pasiekti sėkmę, vien darbo neužtenka, reikia būti laimingu ir mėgautis procesu (meilė tam, ką darai). Pirmasis žingsnis, kaip jau rašiau, turėtų būti po truputį keisti savo „programą“ į tokią, kurį neštų gausą ir geras emocijas. Taigi nuolatinis mokymasis ir sėkmingų žmonių stebėjimas turi būti nesibaigiantis ir reguliarus suplanuotas procesas. Jeigu nemylime savo veiklos, 9 iš 10 kartų kalta ne veikla, o įsitikinimai ir mintys, kurias nuolatos sukame galvoje. Jeigu susitvarkau vidų, mąstau dažniausiai apie tai, ką noriu turėti ar koks noriu būti, neturiu prieštaraujančių įsitikinimų ir tikiu savo tikslais ir sėkme, o veikla vis tiek neteikia laimės, tik tada galima galvoti apie veiklos keitimą.

Jaustis geriausiai, kiek tuo metu galiu, man padeda du dalykai – tai Kūryba ir Padėka. Kūryba – tai mano aprašytas ir koreguojamas svajonių gyvenimas bei pagrindinis tikslas, jis turi dominuoti sąmonėje. „Ko aš noriu?„; „Kodėl to noriu?“; „Ką tai duos man ir mano aplinkiniams?“; „Ar esu pasiruošęs gavimui?“. Kai nuolat galvoju apie tai, ko noriu, esu laimingas. Ir atvirkščiai, kai nuolat galvoju apie tai, ko nenoriu, esu nelaimingas. Emocijos man yra kelrodis.

Nuoširdi ir reguliari padėka už tai, ką turiu dabar ir turėsiu ateityje. Niekas taip gerai nepagerina mūsų būsenos kaip padėka. Būti nuolatos dėkingu ir „neburbuliuoti“ dėl nemalonių smulkmenų mums padės jaustis iš tiesų laimingais. Patariu kiekvieną vakarą prieš užmiegant mintyse padėkoti už tai, ką turime. Pradedant nuo svarbiausių dalykų: šeimos, sveikatos, stogo virš galvos, verslo… Baigiant tuo, už ką esame dėkingi šią dieną. Dievui, Gyvenimui ar tiesiog Sau, tai neturi didelio skirtumo, svarbu tai daryti kasdien ir neleisti sau užmigti nepadėkojus. Taip pat praktikuokite padėką dienos bėgyje, dažniau dėkoti, rečiau „burbuliuoti“. Mano patirtimi, 90% neigiamų emocijų kurias jaučiau, buvo ne įvykiai gyvenime, o mano iškreiptos jų interpretacijos. Pakeitus jas į padėką, esu daug laimingesnis ir didžioji dalis to, kas kėlė nemalonius jausmus, dabar tiesiog juokinga, nepastebima ar nebeegzistuoja. Lieka tik 10% nemalonių dalykų, su kuriais jau įmanoma oriai susitvarkyti.

Gyvenimo ritmas ir laiko (prioritetų) planavimas.

Gyvenimas (gamta) nuolatos juda su ritmu. Kaip metų laikai keičiasi, taip ir mūsų gyvenimo periodai, lengvi ir geri laikai kūrybai, klestėjimui (vasara) ir laikas išgryninimui, kas tikra (žiema). Pradėkime nuo sunkių laikų. Pirmasis patarimas būtų susitaikyti su to egzistavimu ir būtinumu, nekovoti su gyvenimo aspektais, kurie mums nepatinka. „Prieš pakilimą į aukštą kalną, reikia nukristi į gilią duobę“. Skaitydami labai sėkmingų žmonių autobiografijas pastebėsite, kad dažniausiai jie turi savo „duobę“ ar „juodą dieną“ prieš didelę sėkmę. Tas pats pastebima ir visuomenės lygmenyje, po didelės krizės ar karo seka klestėjimo ir gerų permainų ar inovacijų laikas. Manau labai svarbi mano išmokta pamoka – tai būti aukščiau nuolatos svyruojančios švytuoklės ir nesisupti emocijų karuselėje. Užuot kovojus su tuo, susitaikyti ir išsinešti sau naudą iš sunkių laikų. Pyktį keičiant į padėką. Kai būna sunkūs laikai, mūsų galimybių koridorius stipriai susitraukia ir reikia suprasti, į ką būtų naudingiausiai fokusuotis. Nereikia sėti sėklų žiemą, tai ne kūrybos laikas, o išgryninimo. Mažiau darykite ir daugiau analizuokite save: „Ką turiu iš to išmokti?“, „Ką man tai nori parodyti?“, „Ką galiu savyje pakeisti?“, „Kokia naudą / galimybę man tai gali duoti?“. Į šiuos klausimus, tikėtina, neatsakysite per 5 minutes, tam reikės savaičių, mėnesių, o gal ir metų. Bet tai darydami Jūs nesipriešinate gyvenimo dėsniui, o jį priimate ir naudojate savo naudai. „Prašyk ir Tau bus duota, klausk ir Tau bus atsakyta.“ Išlaikydami pakankamai dėmesio į konstruktyvius klausimus mes rasime į juos atsakymą. Iš sunkių laikų galima išsinešti labai daug naudos, tik reikia ieškoti naudos. Jeigu, kaip dauguma, sunkiais laikais ieškosite, kaip tai Jums pakenks, rasite tai. Kiek aš iššvaisčiau energijos ir prisikūriau nemalonumų savo gyvenime, kai protestavau prieš „žiemą“. Sunku sugalvoti beprasmiškesnį ir kvailesnį dalyką nei kovoti su gyvenimo dėsniais. Kai išorėje reikalai sustoja, tiesiog priimkite tai ir fokusuokitės į vidų. Išsigryninkite sunkiais laikais ir kai po jų seks klestėjimo ir inovacijų laikas, tada kurkite, bet jau su nauja perspektyva. Krizėje rasite savo galimybę, kaip „Yin-Yang“ simbolyje – tamsioje pusėje rasite šviesos centrą. Ugnis yra reikalinga progresui, progresas yra reikalingas gyvenimui. Ugnis yra skausminga, bet ji transformuoja tai, kas neverta ir netikra.

Gerais, ar tiksliau, lengvais laikais, galimybių koridorius išsiplečia. Bet šviesioje pusėje yra tamsos centras. Čia svarbu, mano manymu, neprarasti budrumo. Kai viskas einasi lengvai, yra didžiausia galimybė padaryti klaidą suvokime. Pavyzdžiui, jeigu žmogus savo sėkmę asocijuoja su kažkokia savo savybe ar daiktu, pasikeitus savybei ar praradus daiktą, žmogus savo suvokime praranda savo „sėkmę“, ar tiksliau, gyvenimo kūrybą. Tada bus labai sunku su tuo susitaikyti ir, galimai, net prasidės šizofrenija. Kai negalime susitaikyti su tuo, kas yra, mes susikuriame savo fantazijos pasaulį ir gyvename jame. Sekančiame straipsnyje aprašysiu daiktų „sudievinimo“ temą plačiau. Kada mums sekasi labai gerai, dažnai pradedame elgtis neapdairiai, egoistiškai ar pradedame laikyti save aukščiau kitų. Tai yra klaida, nes po per didelio išdidumo seka gėda. Jeigu save pradedame laikyti geresniu nei kiti, žeminsime žmones, didelė tikimybė, kad greitai krisime veidu į purvą. Taip gyvenimas mus moko, taip mes augame. Tai yra nemalonu, dėl to patariu – būkime visada budrūs, ypatingai gerais laikais. Išlaikykime kuklumą net tada, kai viskas einasi labai gerai. Išlaikykite aukštą „mokintinumą“, netapkite viską žinantys dėl savo sėkmės. Kitaip sėkmė gali sužlugdyti.

Laiko planavimas.

Laiko planavimas yra tiesiog dėmesio planavimas arba prioritetų pasirinkimas. Rekomenduoju kiekvienam pasimokyti laiko planavimo, jeigu dar to nedarote, iš sėkmingiausių žmonių. Yra tikrai labai daug geros literatūros šia tema. Patariu svarbiausiems pasirinkimams naudoti tušinuką ir popierių, ir tik tada išmaniuosius įrenginius su kalendoriais. Mūsų smegenys dirba kitaip, kai rašome ranka, tam pasąmoningai skiriame didesnį prioritetą. Rašymą aš matau kaip tam tikra ritualą.
Dėl laiko planavimo patarimas Lyderiams būtų rasti balansą tarp darbo ir poilsio. Kai pritaikiau tą informaciją, kurią dalinuosi šiuose straipsniuose, man kaip vadovui jau nebereikia „motyvuoti“ savęs ar žmonių. Atsiranda kita problema (iššūkis) – pradedame per daug dirbti. Komandos vadovui tai labai gera problema, tai tas pats, kaip turėti gerokai daugiau pajamų nei išlaidų. Jeigu Jūs nuolat mąstysite apie savo tikslus, jausitės puikiai, tikėsite savo sėkme, gyvensite su Meile sau ir kitiems (aukštomis vertybėmis), Jūs natūraliai mėgausitės darbu. Dingsta riba tarp darbo ir poilsio, viskas susilieja į vieną. Aš ilsiuosi (mėgaujuosi), kai dirbu. Po darbo mes skaitome ar mokomės (kas yra darbas), kelionėse kalbame apie savo svajones ir tikslus ar verslą (kas irgi yra darbas) ir t.t. Pastebėkite, sėkmingi žmonės, toks jausmas, visada dirba. Bet jiems tai ne darbas, jiems tai malonumas. Kuo skiriasi iš tiesų turtingi ir sėkmingi žmonės nuo kitų? Tuo, kad jie turi tikslą ir yra ženkliai laimingesni kasdien. Jie daro tai, ką mėgsta, kiekvieną dieną, visą dieną, o likusieji laimingi iš tiesų būna tik savaitgaliais (ir tai ne visada). Žmonės laimingi ne todėl, kad yra turtingi. Atvirkščiai, žmonės yra turtingi dėl to, kad yra laimingi.
Taigi patarimas dėl laiko planavimo – planuokite poilsio laiką, kada „atsijungiate“. Visos Abraominės religijos moko to, kad skirtume bent vieną dieną per savaitę Dievui: „Švęsk Sekmadienį“. Aš matau tai kaip tam tikrą „meditaciją“, kai nedirbu (mintyse ar veiksmuose), aš atsipalaiduoju ir nutylu, ir tik kai nutylu, pas mane gali ateiti „mūza“ ar įkvėpimas. Enšteinas, beje, tai praktikavo. Kai negalėdavo išspręsti formulės, jis eidavo pietų miego ir atsikėlęs žinodavo sprendimą. Ar tai būtų geriausi mokslininkai, inovatoriai ar geriausi muzikantai, „įkvėpimas“, „mūza“ ar kaip tai pavadinsite, vaidino esminę rolę jų darbe. Šventoji Dvasia, Įkvėpimas, Mūza, Kolektyvinė Sąmonė, mano suvokimu, tai to pačio reiškinio apibrėžimai ir tas reiškinys yra tikras. Svarbiausi mano padaryti darbai buvo tada, kai nedirbau. Seniau tai buvo naktimis, kai negalėdavau užmigti ir tiesiog eidavau užsirašyti mintis. Dabar, kai skiriu kokybiško laiko poilsiui (nedarbui), įkvėpimas ateina dienomis, o naktimis aš ramiai miegu, taip kitą dieną nereikia už nemigą „sumokėti“. Todėl rekomenduoju, skirkite laiko ir planuokite poilsį bei atsipalaidavimą. Poilsis (nedarbas) kaip miegas svarbus žmogaus gyvenimui. Yra daug tyrimų, padarytų apie miegą ir miego naudą, išvada tyrimų paprasta: kuo mažiau žmogus miega, tuo trumpiau jis gyvena. Todėl pasakymas „mažiau miegosiu, kad daugiau gyvenčiau“ yra klaidingas. Kaip ir pasakymas „neturiu kada ilsėtis, nes turiu didelius tikslus ir reikia daug padaryti“. Pažiūrėkite į poilsį kaip į kirvio galandimą. Kai kirvis aštrus, prikaposite daugiau malkų, nors ir kaposite trumpesnį laiką. Asmeniškai aš pasirinkau vakarus ir savaitgalius poilsiui. Turiu aiškias darbo ir poilsio valandas. Poilsis man – tai atsijungimas nuo darbo, kurį labai mėgstu. Tai pasivaikščiojimas miške, laikas su šeima, laikas su draugais, kartais tai tranki muzika, o kartais visiška tyla.

Būtent tada, kai nedirbate, gali ateiti mintys ir idėjos, kurios atneš Jums daugiau, nei galite įsivaizduoti. Reikia mokėti ne tik nuolatos daryti / kalbėti, bet ir ilsėtis / klausyti. Iškvėpti ir įkvėpti. Lyderiams patariu pradėti planuoti savo laiką nuo atostogų ir poilsio. Pirmą planuokite poilsį, o tada darbą. Ir jeigu atsitinka taip, kad poilsio dieną reikia dirbti, ateinančią darbo dieną susiplanuokite laisvesnę ir išlaikykite savo nustatytą balansą. Neturėdami darbo-poilsio balanso, neturėsite įkvėpimo (nes neskiriate laiko „klausyti“), tačiau yra dar viena to problema – atsiranda galimybė perdegti. Kartais perdegame psichologiškai, kai paskui ilgą laiką nesinori net pažiūrėti į darbą ir viskas jame pradeda erzinti. Kartais perdegame fiziškai ir ateina liga, kuri mus, norime ar nenorime, sustabdo. Kad išvengtume nemalonių perdegimų ir ilgų atsigavimo periodų, reikia skirti pakankamai laiko poilsiui / įkvėpimui. Arba kitaip „Švęsk Sekmadienį“. Taigi, mano manymu, Lyderio laiko planavimas prasideda nuo poilsio planavimo ir to laikymosi. Jeigu Jums reikia atvirkščiai – motyvacijos darbui, mano manymu, nedarote kažko iš ankstesnių patarimų. Jeigu esu laimingas ir man patinka tai, ką darau, aš tikiu savo sėkme, apie kokią motyvaciją galima išvis kalbėti? Atvirkščiai – reikia motyvacijos nedirbti.