Skaitykite:

Nors brangimas ir lėtėja, kainos šių metų vasarį vis dar gerokai didesnės negu pernai tuo pačiu metu. Kai tokia infliacija, smarkiai nuvertėja pinigai, santaupos, net kai kurios investicijos, o didėjančios palūkanos reiškia tik vieną – turime skirti daugiau pinigų skolų aptarnavimui.

Kaip pasiruošti ir sureguliuoti savo finansus, kad ištvertume šiuos neramius laikus?

Kad suvoktum savo poziciją, pirma reikia žinoti savo išlaidų struktūrą – kur išleidžiami pinigai. Jei tiksliai nesekate ir neplanuojate sekti išlaidų, susivokti gali būti sunku. Pirmas žingsnis – prisėsti ir patikrinti, kam leidote pinigus bent porą pastarųjų mėnesių. Tai padaryti nėra sunku, jei dažniausiai atsiskaitote kortele, dauguma bankų turi vienokią ar kitokią išlaidų istorijos atvaizdavimo funkciją. Labai rekomenduoju atidžiai peržiūrėti kategorijas, kur iškeliauja jūsų pinigai ir kokiomis proporcijomis. Manau, galite labai nustebti. Konsultuodamas klientus neretai susiduriu su tuo, kad žmogus įsivaizduoja, jog išleidžia pinigus vienaip, bet realybė – kitokia.

Išlaidų proporcijų taisyklė

Kas bent truputį domisi pinigų valdymu, ar turi bent pirminių finansinio raštingumo žinių, turbūt girdėjo apie 50/30/20 išlaidų proporcijų taisyklę. Jos esmė paprasta – būtinosios išlaidos, tokios kaip būsto paskola, maistas, kuras, automobilis, komunaliniai mokesčiai, būtinosios paslaugos, turi sudaryti apie pusę visų išlaidų. Kita pusė skyla į dvi dalis: kiek didesnę skiriame nenumatytoms išlaidoms, pramogoms, patogesniam gyvenimui, atostogoms, dovanoms, laisvalaikiui ir panašiai. Likusią dalį, reikėtų skirti savo finansiniam saugumui, investavimui ir ateičiai. Kuo šios taisyklės žinojimas ir taikymas gali būti naudingas? Visų pirma, pasiruoškite būsto paskolos įmokos didėjimui, jei jūsų EURIBOR palūkanos nustatytos 6 mėnesiams, reiškia, kad esant dabartinei situacijai kas pusmetį jūsų įmokos padidės. Jei, pavyzdžiui, paskolos dydis keitėsi rugsėjį, tai kovo mėnesį jis vėl didės dėl to, kad EURIBOR per tą laiką pakilo apie 1,4 proc.. Kiek tai padidina vidutinę įmoką?

Tarkime, jei neišmokėta paskolos dalis yra 100 tūkst. eurų, o mokėti liko apie 24 metus, vidutinė įmoka turėtų padidėti apie 75 eurais (nuo maždaug 540 iki 615 eurų per mėnesį). Kuo paskola didesnė, tuo didesnis bus įmokos padidėjimas ir atvirkščiai. Labai rekomenduoju internete susirasti būsto paskolų skaičiuoklę ir įvertinti savo situaciją. Žinant, kiek padidės paskolos įmoka, galima imtis veiksmų reguliuojant išlaidas. Jei jūsų išlaidų antroji dalis (pramogos, nenumatyti reikalai, atostogos ir t. t.) yra gana didelė, reiškia, turite rezervą, galite jį perskirstyti ir dalį išlaidų nukreipti į būtinas išlaidas. Tačiau jei būtinoms išlaidoms išleidžiate gerokai daugiau nei 60 proc., teks mažinti ir investicinę dalį, bet jei įmanoma, tam skirkite bent 10 proc. savo išlaidų dalies. Taip pat labai rekomenduoju turėti nuo 3 iki 6 mėnesinių atlyginimų santaupas nenumatytiems gyvenimo atvejams, kaip darbo netekimas ir pan.

Būdai palengvinti finansinę naštą

Jei išlaidos neleidžia taip lengvai laviruoti, kita išeitis – mažinti savo paskolos dalį. Jei, pavyzdžiui, turite santaupų, indėlį, ar kitokio turto, kurio šiuo metu nereikia, galite jį realizuoti ir taip sumažinti paskolos naštą. Vienas iš efektyviausių būdų – indėlis. Jei turite indėlį, rimtai apsvarstykite galimybę jį atsiimti ir sumažinti paskolą. Lietuva yra viena iš daugiausiai indėlių turinčių šalių ES. Namų ūkiai turi indėlių už maždaug 21 mlrd. eurų. Vasarį jų sumažėjo apie 1 mlrd. eurų, o tai rodo, kad kai kurie gyventojai jau pradėjo taikyti šį metodą. Laikyti indėlį jei turite paskolą gali būti ne pats geriausias sprendimas. Dauguma kredito įstaigų už indėlius siūlo apie 2–3 proc. metinių palūkanų, jei terminas 1–2 metai. Galima gauti ir iki 3,5 proc. palūkanų, bet tokiu atveju indėlio terminas turi būti 5 metai. Tarkime, turite indėlį metams ir gaunate 3 proc. palūkanų, o jūsų paskola perskaičiuojama kovą, tad, priklausomai nuo banko maržos, paskolos palūkanos, greičiausiai, viršys 5 proc. Paprastai tariant, laikydami indėlyje pinigus juos prarandate ne tik dėl to, kad šie galėtų padengti pabrangusią paskolą, bet ir dėl ypač aukštos infliacijos, kuri nuvertina turimas santaupas, o indėlio grąža infliacijos nekompensuoja. Todėl indėlis šiuo metu nėra pats geriausias pasirinkimas, jei turite didelę paskolą.

O ką daryti, jei neturite indėlio, tik paskolą? Yra vienas variantas, kuris, tikiu, patiks ne visiems. Esant situacijai, kai išlaidų subalansuoti nebepavyksta, paskolos sumažinti negalite, neturite rezervo, išeitimi gali tapti papildomas pajamų šaltinis. Lietuvoje šiuo metu darbą susirasti nėra taip sunku, nedarbo lygis siekia apie 6 proc., o nedirbantys dažniausiai yra ilgalaikiai bedarbiai, kuriems tiesiog naudingiau nedirbti. Šiais laikais gausu galimybių gauti papildomų pajamų. Galima padirbėti viršvalandžius savo darbe, susirasti papildomą darbą ar pradėti vykdyti individualią veiklą. Papildomų pajamų šaltinio radimas yra tvariausias sprendimas iš visų. Ateityje infliacija mažės, paskolų palūkanos nustos augti, o jei rasite papildomų pajamų šaltinį, jis tik suteiks daugiau galimybių ir laisvės. Nėra vieno stebuklingo būdo finansinei situacijai pagerinti, dažniausiai, tai turi būti kompleksinis sprendimas. Jei pakoreguosite savo išlaidas, žinosite, kiek padidės paskolos įmoka, tam pasiruošite, o gal panaudosite rezervą, kad sumažintumėte smūgį – greičiausiai, viskas bus gerai.

O jei neturite nei rezervo, nei galimybės koreguoti, ieškokite papildomų pajamų šaltinių. Žmogus – kūrybiškas sutvėrimas ir prireikus randa išeitį. Galiausiai, jei to nepavyksta padaryti, pasikalbėkite su savo kredito davėju ir bandykite rasti galimus sprendimus.

Edvardas Judžentis, „iFuture Investments“ pardavimų grupės vadovas