Skaitykite:
Gyventojų pajamų deklaracijų pateikimas pasiekė finišo tiesiąją. Praėjusiais metais pajamas gavę gyventojai deklaracijas Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) dar gali pateikti iki gegužės 2 d. Deklaruoti privalu ne tik atlyginimą, honorarus ar iš parduoto turto gautas pajamas, bet ir dividentus, pajamas iš investavimo.
Lietuvoje yra apie 2 mln. gyventojų pajamų mokesčio mokėtojų, kuriems kiekvienų metų pradžia siejasi su mokesčiais ir deklaracijomis. Kone kiekvienam mokesčių mokėtojui yra žinoma, kad deklaruoti reikia darbo užmokestį ir atlyginimus, gautus iš darbo santykių su darbdaviu. Taip pat, pajamas iš verslo veiklos ar laisvųjų profesijų, įskaitant pardavimus, paslaugas, konsultavimą ir kt.
Nuomos pajamų, gautų iš nuomojamo gavėjai taip pat privalo šias pajamas nurodyti savo deklaracijose. Dirbantieji su autorine sutartimi – taip pat turi nepamiršti nurodyti gautas pajamas savo deklaracijose.
Net jei didesnė pinigų suma ar daiktas (daugiau nei 2500 Eur vertės) yra dovanotas, tai taip pat turi atsispindėti deklaracijoje. Tačiau tai ne viskas. Pastaruoju metu vis populiariau pinigus laikyti ne kojinėje, o juos investuoti. Ne paslaptis, kad investicijos gali atnešti ir pelną. Tai reiškia, kad šis pelnas tampa jūsų pajamomis ir jos turi būti apskaitomos ir sumokamas pajamų mokestis. Deklaracijose turi būti nurodytos palūkanų pajamos, gautos iš indėlių bankuose ar kitose finansinėse priemonėse. Taip pat, dividendų pajamos, gautos iš įmonių, kurių akcininkas esate. Nesvarbu, esate patyręs investuotojas, ar pradedantysis, – pajamos iš finansinių priemonių, tokių kaip indėlių palūkanos, dividendai, akcijos, obligacijos, kriptovaliutos, sutelktinio finansavimo ar tarpusavio skolinimo platformos, kapitalo prieaugio, yra apmokestinamos. Mokesčio tarifas yra 15 proc. nuo investicinio prieaugio, arba kitaip tariant – pelno. Mokesčiai mokami tik tuo atveju, jei finansinės priemonės yra realizuojamos, t. y. parduodamos. Mokėtina suma už pajamas iš finansinių priemonių yra skaičiuojama už kalendorinius metus. Pagal tai, kiek per tuos metus buvo pajamų iš pardavimo ir jei pardavimas buvo pelningas.
Neapmokestinama suma investuotojams
Kaip ir darbo užmokesčio skaičiavime, taip ir finansinių priemonių atveju, yra neapmokestinama suma, kuriai mokesčiai nėra taikomi. Akcijoms, obligacijoms, biržoje prekiaujančių fondų (ETF), sutelktinio finansavimo platformų pajamoms neapmokestinama suma yra 500 Eur. Tuo metu kriptovaliutoms ir tauriųjų metalų neapmokestinama suma siekia 2500 Eur per metus. Derėtų nepamiršti, kad jei finansines priemones pirko bent vienas iš sutuoktinių, tai neapmokestinama suma taikoma jiems abiems. Pavyzdžiui, vienas iš sutuoktinių pirko akcijų ir po to jas pardavė, tai neapmokestinama suma abiems bus po 500 Eur.
Ką daryti investavus užsienyje
Dalį duomenų apie finansinius sandorius VMI gauna iš paslaugų tiekėjų, brokerių, bankų bei draudimo bendrovių, tačiau reikia nepamiršti, kad duomenų sulaukia ne iš visų įstaigų. Ne paslaptis, kad finansiniai veiksmai atliekami ne tik Lietuvoje, akcijų prekyba vyksta ir per užsienio brokerius. Tai reiškia, kad šios informacijos VMI gali ir neturėti. O jei sąskaitą papildytų pajamos iš užsienio ir jos būtų nedeklaruotos, mokesčių institucijai gali kilti klausimų. Kaip klausimų gali kilti VMI, taip jų gali kilti ir užsienio mokesčių institucijoms. Ypač, kai prekiaujate akcijomis užsienio šalyse. Tokiu atveju mokesčius reikia mokėti toje šalyje, kurios rezidentas mokesčių tikslais esate. Paprasčiau tariant, jei Lietuvos piliečiui dividentus išmoka Lietuvos įmonė, išmokanti įmonė pati išskaičiuos mokestį, o jei dividendus išmoka užsienio šalis – greičiausiai toje šalyje bus išskaičiuotas mokestis. Verta pažymėti, kad jei Lietuva yra sudariusi su ta šalimi dvigubo apmokestinimo sutartį, ir toje šalyje tas tarifas toks pats kaip Lietuvoje – papildomai mokesčio mokėti nereikės. Tačiau jei mokesčio tarifas skirias, vertėtų pasitikrinti VMI, kokie tarifai taikomi, ir skirtumą sumokėti.
Investicinis draudimas ir pensijų fondai
Neapmokestinamos gali būti ir pajamos iš III-iosios pakopos pensijų fondų ir investicinio gyvybės draudimo. Toks būdas įmanomas, jei III-iosios pakopos pensijų sutartis tęsiama ilgiau nei 5 metus ir per juos nebuvo naudotasi GPM lengvata įmokoms mažinti. Jei viskas atitinka šiuos kriterijus, tokiu būdu nereikės mokėti jokio mokesčio nuo kapitalo prieaugio. Visgi, jei buvo naudotasi GPM lengvata, gali tekti sumokėti 15 proc. nuo išimamos arba investuotos sumos. Investicinio gyvybės draudimo kapitalo prieaugis, jei sutartis siekia 10 metų ir nebuvo naudotasi GPM lengvata, taip pat nebus apmokestinamas. Tačiau jei naudojamasi GPM lengvata, atsiranda sąlyga, kad išimant kapitalą būtų likę 5 metai ar mažiau iki pensijinio amžiaus. Jei ši sąlyga patenkinama – mokesčių mokėti nereikės, tačiau jei sąlyga pažeidžiama, reikės atseiketi 15 proc. nuo išimamos sumos.
Edvardas Judžentis, „iFuture Investments“ pardavimų grupės vadovas